Vytautas Mizeras: „Dzūkija, mano gimtasai lopšy…“

Varėnos viešojoje bibliotekoje veikia spaudinių paroda, skirta rašytojo Vytauto Mizero 85-erių metų sukakčiai paminėti.

Tik sapnuose matau aš lopinėlį mažą,
Ant žvyro kriaušo basomis tapentą…
Aplinkui pabaliai… – Vėsu ir žalia…
Gimtine mano, kaip namie būt gera!..
Vytautas  Mizeras

Vytautas  Mizeras gimė 1931 metų kovo 27 dieną Vilkiautinio kaime, Varėnos rajone. 1937–1941 m. mokėsi Vilkiautinio pradžios mokykloje. 1941–1946 m. – Merkinės, 1947–1948  m.  – Leipalingio gimnazijoje.  1952–1955 m. studijavo Šiaulių mokytojų institute.  1966 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą.
1948–1991 m. vadovavo Lazdijų, Šilutės, Kretingos, Trakų  rajonų mokykloms.  1991–2002 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą  Elektrėnų I-ojoje  vidurinėje  mokykloje ir vadovavo Literatūros ir meno muziejui, išleido leidinį „Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus (1976–2006)“ 1978 m. V. Mizerui suteiktas nusipelniusio, 1984 m. – liaudies mokytojo vardai,  1995 m. – lietuvių kalbos mokytojo eksperto kvalifikacija.
Paroda supažindina su V. Mizero biografija, su bibliotekoje esančiais jo leidiniais: „Skambutis šaukia“ (1985), „Visada pateka saulė“ (1995), „Kraitė“ (1997). Eksponuojamas  žurnalistės Marijos Valuckienės eiliuotas kreipimasis „Nusipelnęs, gimtojo kaimo žmogau, nusipelnęs mokytojau, Vytautai Mizerai“, kuriame autorė rašo: „Čia Vilkiautinyje, prie Papiškių ežero, prie miško – Tu atėjai gyventi ir džiaugtis…“ Greta lyrikos ir prozos knygos „Ilgesys ir atminimas“ (2003)  pateikiami iš šio leidinio  du V. Mizero eilėraščiai „Gimtoji kalba“ ir „Gimtinei“.
2009 m. leidykla „Margi raštai“ išleido V. Mizero rinktinę „Lašo kelionė stiklu: amžiaus šešėliai“.  Leidinyje rašytojas pasakoja apie vaikystės metus, praleistus gimtajame Vilkiautinio kaime, rašo apie gyvenimą ir pedagoginį darbą Žemaitijoje, o trečiojoje dalyje skelbia esė ir apybraižas.  „Lašo kelionė stiklu“  2011 m. balandžio 5 d. buvo  pristatyta Varėnos viešojoje bibliotekoje. Apie tuo metu vykusį knygos pristatymą  pasakoja Laimos  Cibulskienės ir Elenos Glavickienės straipsnis „Rašytojo viešnagė gimtinėje“ (Merkio kraštas. – 2011, bal. 12, p. 3), o jį papildo renginio nuotraukos.
2012 m. išleista dar viena autoriaus knyga „Iš savo šulinio“, pasakojanti apie šešiasdešimt vieną senojo Vilkiautinio kaimo šeimą. Gamtininkas Henrikas Gudavičius savo knygoje „Laiškai iš kaimo“ (2014) rašo: „Susitikimas su knygos „Iš savo šulinio“ autoriumi įvyko rugsėjo pirmąją Liškiavos pagrindinėje mokykloje. Dvi valandas Vytautas Mizeras pasakojo apie buvusį kaimą, o skaitydamas trumpas ištraukas parodė, kad nestokoja ir artistinių gabumų…“(p. 396).
2013 m. Vytautas Mizeras vėl lankėsi Varėnos viešojoje bibliotekoje ir pristatė savo naujausią knygą „Ažarėlių akys: dzūkų sakmės“ (2013). Parodoje pateiktos citatos iš šios knygos.
Ekspoziciją papildo Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus darbuotojų sudarytas straipsnių kopijų aplankas „Vytautas Mizeras: rašytojas, mokytojas, muziejininkas“ bei bibliografės Laimutės Cibulskienės parengta bibliografija apie šį mūsų kraštietį.
V. Mizeras  yra išleidęs dar ir šias knygas:  rinkinį „Laiškas tėvams ir mokytojams“ (1990), apsakymų ir apysakų rinkinį „Leisk man pakilti“ (1991), pedagoginės beletristikos knygą „Atminties sodas“ (1993), apysaką „Sidabrinis kiras“ (1999), sakmę „Akmenų byla“, knygas vaikams „Tavo vaikai“ (2002), „Laisvi“ (2004), „Žalio miško ašara“ (2005), „Pro laiko langą“ (2008).

Elena  Glavickienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja