Varėnos miškuose žygiu, partizanų takus menančio maršruto atidarymu ir minėjimu pagerbti Lietuvos partizanai

Varėnos rajone prasmingai paminėta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Daugiau kaip trys šimtai neišsigandusių lietaus žygeivių, pagerbdami Lietuvos partizanus,  išbandė naują daugiau kaip dvylikos kilometrų atstumo maršrutą „Dainavos apygardos partizanų takais“. Jis driekiasi per vietoves, kuriose kovojo, buvo įsirengę bunkerius ir žuvo Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai. Šv. Mišias už laisvės kovų dalyvius Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje aukojo Varėnos dekanas Justinas Aleknavičius. Vėliau partizanų pagerbimo ir maršruto „Dainavos apygardos partizanų takais“ atidarymo ceremonija vyko miške, kur pokariu buvo įsikūrusi Kazimieraičio rinktinės Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto tėvūnijos vadavietė. Tądien simboliniai laiko tiltai tarsi sujungė praeitį ir dabartį, o čia pabuvę tarsi išklausėme skaudžios pokario Lietuvos istorijos pamoką.

Daugiau kaip tris šimtus patriotiškai nusiteikusių įvairaus amžiaus žygio dalyvių iš visos Lietuvos, susirinkusių  Varėnos – Rudnios kelyje netoli Palkabalio kaimo ties Kazimieraičio rinktinės Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto tėvūnijos 1948 metų vadaviete, pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.  „Džiaugiuosi, kad pokario ir partizanų kovų istorija turi tiek gerbėjų. Dzūkijos miškuose žuvo daugiau kaip du tūkstančiai Dainavos apygardos partizanų, o dešimtys tūkstančių ryšininkų, rėmėjų atsidūrė Sibiro lageriuose arba palaidoti Lietuvos žemėje. Šiuose miškuose, kur dešimtį metų vaikščiojo partizanai, bene kas šimtą metrų aptiktumėte duobes, kurios mena bunkerius. Turėjo būti be galo didelis ryžtas ir valia gyventi ir kovoti tokiomis sąlygomis. Linkim Jums šiandien tos tvirtybės, sėkmės ir gerų emocijų“. Žygio dalyvius išlydėjo karinis orkestras. Naująjį maršrutą išbandė ir Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Keliaujant pažintiniu maršrutu „Dainavos apygardos partizanų kovų takais“, bus galima aplankyti Kazimieraičio rinktinės Didžiojo Lietuvos kunigaikščio (DLK) Vytauto tėvūnijos Merkio būrio ir Nemuno būrio partizanų bunkerius, kuriuose veikė tėvūnijos vadavietės. Šiuose bunkeriuose kovodami su okupantais žuvo tėvūnijos vadai Adolfas Baublys-Merkys (1949 m. sausį) ir Vincas Kalanta-Nemunas (1949 m. birželį). Taip pat bus galimybė aplankyti Genio grupės partizanų bunkerį, kuriame 1952 m. gegužę žuvo bene paskutinieji tėvūnijos partizanai.

 

Kol vieni įprasmino partizanų atminimą žygiu, kiti už Lietuvos laisvės gynėjus ir partizanus  meldėsi gausiai susirinkę Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Po Šv. Mišių buvo padėti gėlių krepšeliai ant Merkio ir Genio būrio partizanų kapų Perlojos bažnyčios šventoriuje ir Vinco Kalantos-Nemuno kapo Žiūrų kapinėse. Jų garbei dainą „Oi, neverk, motušėle“ giedojo Varėnos kultūros centro mišrus choras „Varpilė“.

                                                             

Vėliau visi norintys pagerbti Lietuvos partizanų suvažiavo į smėlėtais keliukais vedantį Jakulių mišką, paskui pėsčiomis tylūs ir susikaupę ėjo samanotomis kalvelėmis link vietos, kurioje šimto metrų atstumu viena nuo kitos yra išlikusios dvi gilios duobės – buvę partizanų bunkeriai. Nors tos duobės jau ir samanomis apaugusios, tačiau liudija dar vieną skaudžią pokario tragediją. Čia gyveno, veikė ir 1949 metais žuvo Dainavos apygardos, Kazimieraičio rinktinės, Vytauto tėvūnijos partizanai: Vincas Kalanta-Nemunas, Juozas Vytautas Šilanskas-Šilutis ir Pranas Česnulis-Žvaigždė. Prieš pusantrų metų šioje vietoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC ) lėšomis pastatytas atminimo ženklas – paminklas.

Partizanų pagerbimo ir naujo maršruto „Dainavos apygardos partizanų takais“ ceremonija prasidėjo trimito garsais, Lietuvos Respublikos himnu ir tylos minute. Šilais nuaidėjo atminimo salvės Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanų apygardoms ir jose kovojusiems partizanams pagerbti. Prie atminimo ženklo Nemuno bunkerio vietoje buvo padėtos gėlės.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, kad ši diena – puiki proga dar kartą  nulenkti galvas  prieš laisvės kovų dalyvius. „Partizanai, kovodami su nelygiu priešu, parodė pavyzdį. Jie perdavė mums  tą laisvės troškimą. Ir kaip šiandien bevertintume pasiekimus ir trūkumus, esame savo valstybės šeimininkai, Europos Sąjungos ir NATO nariai. Dėkoju ir gausiems žygio dalyviams, ir prasmingą projektą įgyvendinusiai Varėnos rajono savivaldybei bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Tokio tako atidarymas – geras ženklas, kad turime dar vieną vietą, kur galime praeiti ir parodyti, iš kur kilusi mūsų tvirtybė ir galia“.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažymėjo, jog Dzūkijoje nėra šeimos, kurios nebūtų palietusi pokario tragedija. „Dzūkijos šilai nusėti krauju aplaistytomis vietomis, duobėmis miškuose, kuriose žuvo partizanai ir kurias daugelį metų žinojo tik patys artimiausi žmonės. Šioje vietoje žuvo Vincas Kalanta-Nemunas su savo vyrais. Neturėdamas kitos išeities, sunaikino dokumentus, sugadino ginklus ir pasitraukė iš gyvenimo. Žuvo garbingai, neišdavęs partizano priesaikos. Šitas maršrutas Varėnos rajone yra pirmas, tačiau tikrai ne paskutinis. Siekiam įamžinti vietas, kur buvo Kazimieraičio, Vanago vadavietės. Šie maršrutai yra svarbūs ir iškalbingi. Noriu pasakyti, kad pokariu šituose miškuose virė gyvenimas. Čia partizanai ne tik slėpėsi, bet ir klausėsi radijo, o išgirstas naujienas dėjo į spaudą, kurią platino po kaimus. Partizanai buvo puikiai įvaldę partizanines sąlygas ir aplinkybes. Tad ir bunkeriai nebuvo savaime NKVD baudėjų surasti. Tik per išdavystes ir artimųjų kankinimus būdavo sužinomos partizanų vadavietės, partizanai užpuolami ir nužudomi. Tačiau tai nesunaikino laisvės dvasios. Džiaugiamės, kad šiandien galim pagerbti jų atminimą, tikiu, kad ir jų sielos džiaugiasi kartu su mumis“. Meras padėkojo Genocido centro darbuotojams, su kuriais bendradarbiaujant buvo įrengti atminimo stendai ir pažymėti maršrutai. Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenės atstovams meras padėkojo už tai, jog pagrindinis partizanų pagerbimo renginys įvyko būtent čia, Varėnos rajone.

Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus vyr. specialistas dr. Darius Juodis kalbėjo, kad Dzūkijos žemė yra turtingiausia kovų prasme, o mes privalome išsaugoti istorinę savo tautos atmintį.

Renginyje dalyvavęs partizanų ryšininkas, Vyčio kryžiaus 3-ojo laipsnio ordino kavalierius Juozas Jakavonis-Tigras  pasidalino prisiminimais apie skaudžius pokario įvykius ir apie kovų draugus, padėkojo visiems, kurie pagerbia žuvusius jo bendražygius ir saugo jų atminimą.

Netrukus devyniasdešimt pirmuosius metus švęsiantis Juozas Jakavonis – neeilinės drąsos, ištvermės, tolerancijos, išminties ir gerumo žmogus. Jo sodyboje 1945 m. buvo įrengta pirmoji Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, joje slapstėsi Pietų Lietuvos partizanų vadai Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Juozas Vitkus-Kazimieraitis, buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“. Juozas Jakavonis šią vadavietę atstatė, ir nuolat ją lankantiems žmonėms nepailsdamas pasakoja, kokia sunki ir tuo pačiu kokia prasminga iš tiesų buvo partizanų kova už Lietuvos laisvę.

Juozo Jakavonio  lūpomis oriai ir pagarbiai ištarti žodžiai apie Lietuvos nepriklausomybės siekį, apie pokario laisvės kovas, partizanų vadus ir jų idealus, apie šventą partizanų priesaiką iki galo nepasiduoti, apie jaunystės draugus ir kaimynus, kuriems amžinojo poilsio vieta tapo Dzūkijos miškas, taip pat yra gyva istorija. Ir pagarbi atmintis tiems, kurie garbingai žuvo taip ir nesulaukę Lietuvos nepriklausomybės.

Juozas Jakavonis yra didelis autoritetas mums visiems, tęsiantiems pradėtus kovų už mūsų tautos Nepriklausomybę darbus ir toliau kuriantiems nepriklausomą Lietuvą.

Visus susirinkusius pasveikino Seimo narys Liutauras Kazlavickas.

Renginį papuošė Renatos Bakulienės mokinių Militos Naujalytės, Gabrielės Kačėnaitės ir Kamilės Bikaitės bei grupės „ Periferija“, vadovaujamos Irmanto Čepaičio, atliekamos partizaniškos ir patriotinėmis dainos.

Po partizanų pagerbimo renginio jo dalyviai neskubėjo į namus. Vieni apžiūrėjo partizanų kovas liudijančius stendus, vaišinosi kareiviška koše su arbata, bendravo.

 

Rūta Averkienė,
Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Bendrojo skyriaus vyr. specialistė,
l.e. vedėjo pareigas,
tel. (8 310) 31 980, 8 614 99 144, el. paštas ruta.averkienė@varena.lt .