Švento Jokūbo kelias
Balandžio 28 d. Varėnos viešojoje bibliotekoje, minint Nacionalinę bibliotekų savaitę, vyko pokalbis apie piligriminį Šv. Jokūbo kelią (Camino de Santiago). Savo kelionės įspūdžiais dalinosi varėniškė Vaida Naruševičiūtė.
Bibliotekos renginių organizatorė Indrė Kondratavičiūtė, remdamasi Kristinos Stalnionytės knyga „Kelias į Santjago de Kompostelą“, parengė skaidres, rekomendavo Paolo Coelo pasakojimą „Piligrimas“, režisieriaus Emilio Estevez 2010 m. filmą „Kelionė“ („The Way“).
Jokūbo kelias arba Camino de Santiago – tai kelias, kuriuo piligrimai keliauja į Santjago de Kompostela (isp. Santiago de Compostela) miestą Ispanijoje. Istoriškai susiklostė keletas maršrutų, kurie yra vadinami Camino de Santiago arba tiesiog Camino. Vaida keliavo vadinamą Camino Frances, kuris prasideda prie Ispanijos–Prancūzijos sienos esančiame St-Jean-Pied-de-Port miestelyje ir tesiasi 800 kilometrų Ispanijos šiaurine dalimi per Navarą, La Riocha, Kastiliją ir Leoną (Castilla y Leon) ir Galiciją.
Anot Vaidos, noras arba motyvacija leistis į Jokūbo kelią – individualus dalykas. Žmonės dėl labai skirtingų priežasčių eina Camino. Visų pirma, tai – krikščionybės ir tikėjimo kelias. Jokūbo kapas yra piligrimystės tikslas – Santjago de Kompostela katedroje ilsisi Šv. Jokūbo palaikai. Antra, tai – puikiausia nemokama kalbų mokykla. Be ispanų kelyje sutiksite daug kitų tautybių žmonių piligrimų: anglų, vokiečių, olandų, prancūzų, šveicarų, lenkų, čekų, korėjiečių, japonų. Vaidą stebino sutikti bendražygiai, kurie į Jokūbo kelią leidosi jau nebe pirmą kartą. Vienas vyriškis Camino ėjo jau 20 kartą.
Praėję visą kelią, jūs pamatysite Ispanijos šiaurės gamtą, pabuvosite dešimtyse Ispanijos miestų ir miestelių, susipažinsite su krašto istorija, architektūra, pažinsite jo žmones, sutiksite begalę žmonių iš viso pasaulio. Ir visai nesvarbu, kiek esate fiziškai, psichologiškai ar dvasiškai pasirengę, net jei ir nekalbate jokia užsienio kalba, neverta nerimauti – kelias jumis pasirūpins. Vaida džiaugėsi bendryste su keliaujančiais, kai tik apleisdavo jėgos, visai netikėtai šalia atsirasdavo kažkas, kas pasiūlydavo atsigerti ar ištardavo gerą žodį. Vos įpusėjusi savo kelionę ji jau žinojo – Camino de Santiago eis ir dar kartą.
Buen camino – gero kelio!
