Rinoldos istorija

Buvusi Varėnos viešosios bibliotekos savanorė Rinolda Juodviršytė, prieš kelias savaites sugrįžusi iš Švedijos, gegužės 19 dieną bibliotekoje dalijosi įspūdžiais apie Šiaurės Švediją, kur sniegomobiliu vedė turistus stebėti Šiaurės pašvaistės.

Baigusi mokyklą Rinolda pasirinko tarptautinės politikos studijas anglų kalba Vytauto Didžiojo universitete. Po pirmo kurso dirbo ir keliavo po Islandiją. Pamilo tą šalį, todėl pasiėmė akademines atostogas, kad galėtų ten pasilikti. Dirbo informaciniame punkte, kartais su gidais ėjo į žygius ir, pasak merginos, užsikrėtė ta šiaurės liga, aktyvaus gyvenimo liga. Trūko darbui ledynuose žinių ir fizinio pasirengimo. Viso to pusmetį mokėsi Danijos sporto akademijoje. Grįžusi į Islandiją, pradėjo laipioti po kalnus, leistis į savarankiškus žygius. Vėliau, laimėjusi konkursą, įsidarbino gide  nedideliame Švedijos Abisko miestelyje. „Dabar vasaros ir žiemos metu aš būnu Skandinavijoje. Ką tik grįžau po vieno iš sezonų Švedijoje, kur buvau Šiaurės pašvaisčių ir sniegaeigių gidė“, – pasakojo Rinolda.

_DSC3531                                                                                  _DSC3540
Pasak pašnekovės, patys švedai sakydavo, kad jie neturi nieko pasiūlyti žiemą, nes pas juos tamsu ir šalta, diena gruodį trunka vos ilgiau nei valandą, o saulės nesimato net du mėnesius.  Bet tyrimai parodė, kad Abisko yra pati geriausia vieta pasaulyje stebėti pašvaistes ir tada ten pradėjo plūsti žmonės, o ji pati tapo pirmąja mergina ir pirmąja lietuve, dirbančia sniegaeigių gide Abiske. „Nuvykus į Švediją man reikėjo išsilaikyti sniegaeigių teises. Mano pagrindinės užduotys buvo išmokyti žmones važiuoti, prisiimti už juos atsakomybę, ištraukti užklimpusius iš miško“. Rinolda prisipažino iš pradžių bijojusi atsakomybės, nes sniegaeigių – galingos mašinos, o ji su turistais važiuoja viena, be jokių palydovų ir pagalbos, tačiau svajonė buvo stipresnė už baimę. Mergina ne tik pasidalino sėkmės istorija, kaip savo aktyvius pomėgius pavertė apmokamu darbu  už poliarinio rato, bet ir papasakojo apie vietinių samių kultūrą, buitį, keliones šunų kinkiniais, tradicinių patiekalų iš elnienos ir žuvies ruošimą, patirtą žavesį gyvenant toli nuo civilizacijos, be įprastų patogumų, be elektros, interneto ryšio, pasakojimą iliustravo nuotraukomis.

_DSC3547

Varėnos VB metodininkė Daiva Armonienė