„Misija Sibiras“ – Kazachstane
Kovo 6 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje lankėsi ekspedicijos „Misija Sibiras‘18“ dalyviai Viltė Ambrazaitytė, Antanas Urbonas, ilgametis ekspedicijų vadovas Arnoldas Fokas. Svečiai pristatė kelionės idėją, prasmę, dalijosi patirtimi.
Projektas sumanytas siekiant išsaugoti Lietuvos istoriją, ugdyti jaunimo patriotiškumą. Per 11 sovietmečio metų iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių. Trėmimai, prasidėję 1941 m. birželio 14-ąją, Sibire paliko apie 800 lietuviškų laidojimo vietų. Nuo pirmosios ekspedicijos, 2006 m., norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 13 000 jaunų žmonių, suorganizuota 17 ekspedicijų, tūkstančiai pristatymų Lietuvos ir pasaulio bendruomenėse, parengtos nuotraukų parodos, sukurti filmai. Visa tai prisidėjo prie jaunosios kartos pilietiškumo, didžiavimosi savo valstybe jausmo ugdymo.
Šiemet norą dalyvauti misijoje pareiškė beveik 1000 žmonių, iš kurių bandomajam pasiruošimui atrinkta 80. Prieš kelionę jie savo jėgas išbandė 52 kilometrų žygyje po Ukmergės krašto miškus, pelkes, sutvarkė partizanų brolių Vytauto ir Felikso Bagdonavičių sodybą. Įrodžius gebėjimą dirbti komandoje, psichologinį ir fizinį pasiruošimą, suformuotos dvi „Misija Sibiras‘18” ekspedicijų komandos po 12 žmonių. Mokytasi kryždirbystės pas liaudies menininką.
Negavę Rusijos vizos, jaunuoliai šiemet vyko į Kazachstano Respubliką, į politinių kalinių trėmimo vietas, taip įrodydami, kad Lietuvos istorijos dalis nesibaigia Sibiru. Per 11 dienų iššukavo 16 bendrų miestų kapinių, ieškojo lietuviškų pavardžių ir užrašų ant antkapių. Jiems pavyko surasti, inventorizuoti ir sutvarkyti beveik 200 lietuviškų kapų. Buvusiose lagerių teritorijose lietuviai ir kiti žmonės buvo laidojami masinėse kapavietėse, todėl atskirų kapų ten nėra. „Misija Sibiras‘18” sutvarkė jau esamus arba pastatė naujus memorialus 4 vietose: Rudnike, Balchaše, Rytiniame Kounrade, Mamočkino (Mamyčių) kapinėse. Kazachstane iškilo 6 nauji lietuviški kryžiai, vieną jų ekspedicijai padovanojo Karagandos lietuvių bendruomenė. Aukščiausias, beveik 5 metrų, kryžius pastatytas Saranėje šalia 2 partizanų kapų. Lietuvių komandai pavyko sutikti politinių kalinių palikuonių. Vienas iš jų – Vladas Račkaitis, tebekalbėjo lietuviškai, nors Lietuvoje lankėsi tik kartą prieš 30 metų. Lietuvoje misijos dalyviai surado Vlado pusseserę Ireną, giminaičiai kalbėjosi telefonu.
Varėnos viešosios bibliotekos metodininkė
Daiva Armonienė
