Lietuvių kalbos dienos (vasario 16 – kovo 11 d.)
Vasario 21 d. –Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (1 a.) veikia teminė spaudinių paroda.
„Kaip himnas gimtajai kalbai skamba garsioji M. Daukšos prakalba „Į maloningąjį skaitytoją“ iš Postilės (1599). Nieko gražesnio, pakilesnio, tauresnio apie lietuvių kalbą nerandu visoje mūsų raštijos istorijoje“ (Just. Marcinkevičius).
M. Daukša rašė: „Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę. Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę”.
Kad Baltų kalbos įdomios viso pasaulio mokslininkams ir kalbininkams rodo daugelis paskelbtų knygų ir straipsnių. Skaitytojus sudomins suomių kalbininko K. Wiik originali bet problematiška studija „ Europiečių šaknys“ (2009) , kurioje nagrinėjama Europoje gyvenančių tautų kiltis, remiantis kalbiniais, archeologiniais ir genetiniais duomenimis. Nors K. Wiik pateikti duomenys ne visai atitinka Lietuvos mokslininkų išsakytus teiginius.
Italų kalbininko baltisto P. U. Dini knyga „Baltų kalbos: Lyginamoji istorija“ (2000). Joje pateikiama baltų kalbų raida nuo seniausių laikų iki dabarties, šių kalbų tarpusavio ryšiai ir sąsajos su kitomis kalbomis. Kalbų istorijai skirtos V. Mažiulio „Pasaulio tautų kalbos“, A. Sakalausko „Mes baltai“ , Z. Zinkevičiaus „Lietuvių tautos kilmė“, „Lietuvos senosios valstybės 40 svarbiausių mįslių“ , 6 tomų „Lietuvių kalbos istorija“ ir kt.
„Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis- istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia“ . Taip rašė žymusis lietuvių kalbininkas J. Jablonskis. Daugiau jo darbų skelbiama rinkinyje „Straipsniai ir laiškai“, „Lietuvių kalbos gramatika“. Žymesniesiems kalbininkams skirta A. Sabaliausko „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija“, besidomintiems kalbotyros mokslu rekomenduojamos A. Girdenio „Kalbotyros darbai“ , A. Pupkio „Kalbos kultūros studijos“, G. Čepaitienės „Lietuvių kalbos etiketas“. A. Sabaliausko knygoje „Šimtas kalbos mįslių“ (2001) populiariai atskleidžiamos ir pateikiamos lietuvių kalbos paslaptys, žodžių prigimtis, vaizdingi posakiai, vietovių ir asmenų vardų kilmė, dirbtinių kalbų atsiradimas, pateikiama įdomių ir vertingų faktų apie senąją mūsų kalbą, jos kilmę ir pan.
Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad , jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti kaip kad nebūtų darkoma jos kalba“ (E. M. Arntas).
Kviečiame aplankyti!
