Lietuviško žodžio kelias į Lietuvą
Spaudinių paroda tokiu pavadinimu veikia VB skaitytojų aptarnavimo sk. (1 a.).
1864–1904 metai – tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa žūtbūtinė lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį, už savo egzistenciją. Šios kovos simboliu tapo knygnešys.
Knygnešiai – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų. Nepaisant caro valdžios persekiojimo, kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių. Jie atlaikė carinės žandarmerijos, policijos ir pasienio kariuomenės puolimą prieš lietuvišką knygą ir žodį, jie rūpinosi lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu. Garsiausias ir geriausiai žinomas knygnešys Jurgis Bielinis, todėl jo gimimo diena – kovo 16-oji – minima kaip Knygnešio diena. Knygnešystė – autentiškas mūsų tėvynės reiškinys, kuris vyko tik pas mus, Lietuvoje, ir kurio daugiau niekur pasaulyje neaptinkame. Jis padėjo mums išlaikyti kalbą, raštą, galiausia, atgauti ir valstybingumą.
Parodos ekspozicijoje – dvitomis žinynas „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai.1864-1904“. Knygelė „Šimtas knygnešių“: 1940-ųjų vasarą laikinosios sostinės Karo muziejaus sodelyje buvo pastatyta Knygnešių sienelė – trys lentos su 100 žmonių pavardėmis ir specialiai sukurtu Petro Vaičiūno posmeliu, o šių šimto knygnešių ir daraktorių gyvenimo ir veiklos aprašymas galėtų paskatinti kraštotyrininkus, knygnešių gentainius, šiaip skaitytojus labiau domėtis spaudos draudimo laikų istorija. J. Kundroto knygoje „Knygnešių šventa gadynė“ – esė, apybraižos, dokumentinė apysaka apie žinomų knygnešių J. Bielinio, K. Ūdros, J. Akelaičio, J. Gudo, P. Šembelio ir kitų žygiai spaudos draudimo laikais, išaukštinamas jų pasišventimas kilniam tikslui, atskleidžiami dramatiški ir tragiški likimai. Leidinyje „Didžiosios knygnešių bylos“ skelbiami 1864–1904 m. knygnešių epochos dokumentai, saugomi Lietuvos ir Rusijos archyvuose. Rusijos imperijos teisėsaugos institucijose buvo sukaupta daug baudžiamųjų bylų apie draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą ir platintojus. 1994 m. išleistoje V. Merkio knygoje „Knygnešių laikai“, pasitelkus gausius archyvinis šaltinius ir kitą medžiagą, nušviečiamas lietuvių spaudos draudimas 1864-1904 m., jo priežastys, sumanytojai ir įgyvendinimo priemonės.
Kviečiame!
