Kaip nepasiduoti egzaminų karštinei?

31d94a3f285934d349215cc4f5bcb129[1]
Štai ir vėl egzaminai artėja. Dalinuosi įdomiu straipsniu apie tai, kaip susitvarkyti su kartais net neegzistuojančia bet išpūsta įtampa ir kaip nepasiklysti šiuo laikotarpiu.
[..] Dažnai tėvai turi viltis ir lūkesčius, kuriuos turėtų realizuoti jų vaikas, nors patiems nepavyko jų pasiekti. Neretai tėvai skatina laikyti kuo daugiau egzaminų, kad padidintų jo įstojimo galimybes, neatsižvelgdami į tai, kad pasiruošimas reikalauja labai daug pastangų ir sveikatos.
Jei mokinys dar nežino, kokia profesija jį labiausiai domina, kur galės save realizuoti, paskatinkite susipažinti su kuo įvairesniu profesijų pasauliu, nukreipkite pas karjeros planavimo konsultantus, kurie padės įvertinti savo asmenybės tipą, atrasti tinkamiausią profesiją, suteiks informaciją, kokius egzaminus pasirinkti. Įvertinęs tai, ką sužinojo, paauglys profesiją turi rinktis pats.
Kai kurie suaugę galvoja, kad paauglius reikia raginti, kitaip jie nesimokys. Toks tėvų elgesys yra ydingas, nes dar labiau didina įtampą, be to, mokinys norės priešintis, nematys prasmės mokytis, nes jau „yra beviltiškas”, jei nuolat gąsdinamas.
Per didelė motyvacija, kaip ir jos nebuvimas, trukdo mokytis. Jei paauglys nori bet kokia kaina išlaikyti egzaminą, atrodyti nepriekaištingai, jis rizikuoja nesuprasti paprastų egzamino klausimų. Stiprios emocijos ir susikaupusi įtampa „užtemdo protą”, paauglys negali susikaupti, neprisimena paprastų dalykų.
Svarbu nedramatizuoti šio gyvenimo etapo. Šiuolaikinis gyvenimas sąlygoja, kad žmogus yra priverstas keisti savo profesiją maždaug kas septynerius metus. Taigi, baigiamieji egzaminai yra karjeros pradžia, kuri svarbi, bet ne vienintelė, turinti įtaką visam žmogaus gyvenimui. Toks filosofinis požiūris sumažina tėvų ir jų vaikų nerimą.
Svarbus aplinkinių padrąsinimas, tikėjimas, kad viskas pavyks. Tokia pozicija neatmeta klaidų ar nesėkmių tikimybės, bet kartu teigia, kad bet kuri gyvenimo situacija gali būti išspręsta.