Joanos Grigaitienės knygos „Svajonės pašaukti“ pristatymas ir karpinių parodos „Kai gamta pasiūlo“ atidarymas

Vasario 24 d. (trečiadienį) 17 val. Varėnos viešojoje bibliotekoje – Joanos Grigaitienės knygos „Svajonės pašaukti“ pristatymas ir karpinių parodos „Kai gamta pasiūlo“ atidarymas. Muzikinę programą atliks Nedzingės mokytojų ansamblis (vadovė Vanda Mockevičienė) ir Varėnos J. Čiurlionytės menų mokyklos mokiniai (mokytoja Renata Bakulienė).

„Svajonės pašaukti“ – tai apybraižų apie trijų kartų (beveik šimtmečio ribose) Varėnos krašto pedagogus, šviesias asmenybes, ir jų veiklos rezultatus. Vis kitokiomis spalvomis nušvitusi kiekvieno jų būtis, tačiau visus sieja ištikimybė pareigai, pašaukimui, meilė žmogui ir savo darbui. Jie nesiskundė nepalankiomis sąlygomis, kai gabių moksleivių saviraiškai reikėjo (arba reikia) platesnės intelektinės ar kūrybinės erdvės, o bendroji ugdymo sistema per ankšta, bet kūrė (kuria) jas patys, kad galėtų tobulėti jaunas žmogus, − vidinis imperatyvas veikti stipresnis už išorinę įtaką. Jie yra ir bus pedagoginės patirties pavyzdys.

„Kaip ,,Koheleto knygoje“ teigiama: ,,Viskam yra metas ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi…“, taip aš irgi supratau, kad atėjo tinkamiausia situacija mokytojo profesijai pagerbti, juolab kad dabar, turbūt kaip niekada istorijoje, nuvertinamas mokytojo darbas. Nors, remdamasi savo patirtimi, padariau išvadą, kad aš visą gyvenimą mokiausi. Taigi šalia manęs visada buvo mokytojai, dėstytojai – ir tiesiogine prasme, ir vėliau kolegos. Iš jų visų godžiai ėmiau viską, ką tik gebėjau suvokti, įsisąmoninti ir įsisavinti. Todėl mano svajone tapo knyga apie mokytoją.

Ją man padėjo įgyvendinti nemaža dalis Varėnos rajono pedagogų, kurie visa savo veikla liudija didžiulę pagarbą šiai profesijai. Jie – tikri savo ugdytinių vedliai, turintys (turėję) grožio ir gėrio viziją, kuri tapo būties prasme bei siekiamybe ir į kurią veda (vedė) visus, kuriems tie dalykai reikšmingi ir būtini. Jie palydėjo savo mokinius toli už kiemo vartų – į kitas ir kitokias dvasines ir geografines erdves tais būdais , kuriais jie geriausiai sugebėjo; jie paliko ryškų pėdsaką kultūriniame savo bendruomenės judėjime.

Ypatinga mano padėka ir pagarba visiems, kurie sutiko tapti šio leidinio dalimi, nes kitu atveju jo nebūtų buvę, kaip nebuvo ir iki šiol“,  −  Joana Grigaitienė