Įsirašę į Varėnos istoriją

Paroda supažindina su žmonėmis, kurie nėra kilę Varėnos rajono, tačiau savo originaliais darbais ir kūryba jį išgarsino Lietuvoje ir pasaulyje.
Varėnos kraštą pamėgo etnologai, archeologai, liaudies architektūros tyrinėtojai, gamtininkai.  Jie organizavo ekspedicijas Zervynose, Merkinėje, Dubičiuose ir kitur. Panaudojus ekspedicijose surinktą medžiagą, buvo išleistos monografijos bei skelbti straipsniai periodinėje spaudoje.  Varėnos krašto žmones, gamtą fiksavo garsūs Lietuvos fotografai, eiles skyrė poetai. Caro valdžios laikais ir lenkų okupacijos metais švietėjišką veiklą atliko dvasininkai, kovodami už gimtąją kalbą bažnyčiose ir mokyklose, stiprindami lietuvybę, puoselėdami tautinį sąmoningumą ir atgimimą. 2010 metais rajoninėje spaudoje VB darbuotojos  paskelbė straipsnių ciklą „Jie garsino mūsų kraštą“. Buvo išspausdinti straipsniai apie etninės kultūros tyrinėtoją Norbertą Vėlių, kunigus – Vasario 16-osios akto signatarus – Vladą Mironą ir Alfonsą Petrulį, kunigus  kovotojus už lietuvybę Varėnos krašte Silvestrą Gimžauską ir Kostantiną Jagminą, suomių tautosakininką Aukusti Robert Niemi, geografę Ramunę Vaitonienę, poetą Paulių Drevinį, archeologą Vandaliną Šukevičių, etnografą Aleksandrą Seržputovskį, istoriką Vincą Martinkėną, kraštotyrininką Bronių Kviklį, architektą Kazį Šešelgį, literatą Petrą Biržį, skulptorių Albertą Donatą Belevičių, etnografę Onutę Drobelienę, istorikę Reginą Žepkaitę, gamtininką Tadą Ivanauską, skulptorių Gediminą Jokūbonį, poetą Justiną Marcinkevičių, režisierių Almantą Grikevičių.
Remiantis šiais straipsniais parengta paroda „Jie išgarsino Varėnos kraštą“. Parodoje eksponuojamos kopijos (  „Liškiava“, „Perloja“, „Nedzingė“, „Varėna“)   iš Petro Biržio 1931 metais išleistos knygos „Lietuvos miestai ir miesteliai. Alytaus apskritis. T.1. Dzūkų kraštas“, kuri laikoma vis dar nepralenkiamu Dzūkijos istorijos chrestomatiniu veikalu.
Verta paminėti parodoje rodomą  leidinį „Senoji Lietuva“, kuriame yra 1909 metais A. Seržputovskio nufotografuoti Marcinkonių kaimo ir jo apylinkių vaizdai bei žmonės. Kai mes, lietuviai, dar nekaupėme savo krašto etnografinių eksponatų, pasirodo, carinės Rusijos mokslininkai vyko į ekspedicijas po Lietuvą ir iš mūsų krašto prisivežė tokių retenybių, kokių dabar net mūsų muziejai neturi. Marcinkonių kaime surinkta kolekcija iki šiol išlieka konkrečios vietos istorinio-etnografinio tyrimo pavyzdžiu.

Parodoje pristatomi  albumai „Šilų dzūkai“ (2009) ir „Kur šaltiniai alma“ (2005), kurių bendraautorė – O. Drobelienė,  knyga „Zervynų kaimas“ ( red. Kazys Šešelgis), K. Šešelgio knyga „Savaimingai susiklostę kaimai“, kurioje aprašyti trys Varėnos rajono kaimai: Lynežeris, Dubininkas, Musteika  bei monografija „Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai“. Parodoje taip pat galima pamatyti knygas  „Varėna istorijos kelyje“ (2009, sud. R. Žepkaitė), V. Martinkėno „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 m.“(1989), T. Ivanausko „Gamtininko užrašai“ (1982), R. Vaitonienės „Dzūkijos kopos“. Parodoje pateikiamas ir aplankas „Jie išgarsino Varėnos kraštą“, kuriame yra sudėti straipsniai apie išvardytuosius autorius.

Varėniškiai gali  didžiuotis  įvairaus amžiaus ir įvairiausių profesijų asmenybėmis,  kurie savo veikla  padėjo plačiajai visuomenei  pažinti mūsų krašto istoriją, kultūrą, etnografiją, žmones. Aprėpti  visus, prisidėjusius prie Varėnos krašto išgarsinimo, nebuvo paprasta, todėl  ateityje šį darbą pratęsime ir rašysime apie kitus žmones, garsinančius mūsų kraštą.  O ši medžiaga, manau,  bus naudinga visiems besidomintiems gimtojo krašto istorija.

Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė