54-ąjį kartą pakilo Poezijos paukštė

Virš Merkio, Varėnės ir Uosupio praskrido įstabioji Poezijos pavasario paukštė. Galingais sparno mostais ji prasklendė virš Pauosupio ir abiejų sesių

Varėnų. Poezijos paukštės bendrakeleiviais šįmet tapo garbūs svečiai – aktorius, filmų garsintojas, dainų autorius ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas, svečias iš Baltarusijos poetas, vertėjas Alesius Razanavas (Ales’ Razanau), literatūrologė, vertėja Alma Lapinskienė, VU Lietuvių literatūros katedros doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė, poetas, eseistas, vertėjas Eugenijus Ališanka, poetas, vertėjas, dramaturgas, publicistas Georgijus Jefremovas.

Garbieji svečiai aplankė Anzelmo Matučio Drevę-muziejų Pauosupėje. Čia juos maloniai ir šiltai sutiko A. Matučio atminimo ir palikimo saugotoja ir skleidėja li­tua­nis­tė Birutė Švagždienė, dau­ge­lio Pauo­su­pės „Poe­zi­jos pa­va­sa­rė­lių“ or­ga­ni­za­to­rė, Krokš­lio kai­mo gar­bės pi­lie­tė. Poetus sudomino ne tik lieptas, ąžuolo pušies šaknų varteliai, Uosupio upelyje besiilsintis žaltys. A. Matučio Drevė – šešiakampis medinis namelis su girnų akmenų pamatais – tarsi kūrybos pasaulėlis, ir simboliška, kad virš Drevės iškelta lyra – poezijos simbolis. Pasigrožėję girios televizorium (Malinuko ežerėliu), svečiai vyko į Senąją Varėną. Poezijos paukštė nutūpė po svetingais ir didingais Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios skliautais. „Ypatingoms dvasinėms gelmėms žemiškų žodžių nėra“ – kažkada sakė kunigas Pranciškus Čivilis, šių dievo namų tarnas, skleidžiantis ypatingą dvasingumo aurą. Senosios Varėnos parapija egzistuoja nuo 1775 metų. Balta kaip gulbė bažnyčia iškilusi netoli paminklinio akmens, žyminčio dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio gimtojo namo vietą. M. K. Čiurlionis čia gimė ir buvo krikštytas, čia vargonininku dirbo jo tėvas. Bažnyčioje vyksta su M. K. Čiurlioniu susiję kultūriniai renginiai, sekmadieniniai religinės muzikos koncertai, kuriuose dalyvauja žymiausi meno atlikėjai.

O dabar čia svečiuojasi poezijos meno meistrai. Šventės dalyvių dvasią pakėlė Matuizų kultūros centro suaugusiųjų teatro „Giraitė“ (vadovės Irena Čeplikienė, Ramunė Lusienė) kompozicija pagal Vydūną „Mumyse slypi pasaulio galės“. Šiurpuliukai kūnu bėgiojo klausant sodraus Giedriaus Arbačiausko balso, svajingų dainų, aistringų gitaros ritmų. Baltarusiškų ir lietuviškų eilėraščių posmai pynėsi Alesiaus Razanovo skaitomuose punktyruose ir versetuose. Jis – puikus lietuvių literatūros vertėjas, jaučiantis mūsų kalbos specifiką, semantinius klodus. Jo kūrybai, laužančiai įprastus žanrų kanonus, būdingas filosofiškumas, neatitrūkstant nuo daiktiškosios realybės. Baltarusas deklamavo eiles iš poezijos rinkinių „Medžioklė rojaus slėnyje“ bei „Krikšto motinos dovana“. Jam talkino vertėja humanitarinių mokslų daktarė Lietuvos baltarusistų asociacijos narė A. Lapinskienė.

Ne iš nuogirdų Varėnos kraštas pažįstamas ir mylimas VU Lietuvių literatūros katedros doc. Audingai Peluritytei-Tikuišienei. Besižavinti Dzūkija, Audinga prisiminė, kiek žymių vardų, kokių iškilių asmenybių gimė smėlingoje dzūkų žemėje. Jai ypač artima poetė Onė Baliukonė, todėl skaitė ištrauką iš Onės Baliukonės 70-mečiui skirtų „Pokalbių su One“. „Knyga man tokia pat įprasta aplinkos dalis kaip ir medis, akmuo ar debesis. Esu ne tik vieno ar kito lietuvių kūrėjo, o ir visos Lietuvos gerbėjas. Man labai patinka lietuvių kalbos skambesys“, – taip mano Georgijus Jefremovas – poetas, vertėjas, dramaturgas, publicistas. Gimęs Maskvoje, studijavo rusų kalbą ir literatūrą Vilniuje, buvęs Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Laikraščio „Santarvė“ leidėjas, leidyklos „Žinia“ įkūrėjas. Literatūros instituto Maskvoje dėstytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Pirmoji publikacija spausdinta 1970 m. Į rusų kalbą vertė Maironio, Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Baltakio, Sigito Gedos, Salomėjos Nėries, Henriko Radausko, Kunčino, Mariaus Ivaškevičiaus ir kitų kūrybą.

Ypač susižavėjęs Antano Strielkūno poetiniu polėkiu, eilėraščiais. „Visas pasaulis – vienu sakiniu, vienu sakiniu – visas eilėraštis“ – originalių eilėraščių posmais žongliravo ir poetas, eseistas, vertėjas Eugenijus Ališanka. Gražiausi eilėraščiai tie, kuriuose atsispindi poeto nuotaika, kibirkščiuoja, pulsuoja širdis, prakalbėdama tai pakiliai, tai intymiai, šiltai, jausmingai. Ir negarsūs poetais moka garsiai kalbėti… Poetiniais jausmais ir posmais dalijosi ir Varėnos literatai: Jonas Staliulionis, Ramutė Kašėtienė, Justinas Jaksebaga, Joana Grigaitienė, Petras Miliūnas, Lidija Cichockienė, Irena Malmygienė, skambėjo kraštietės, gyvenančios JAV, Stacy Lee poezija. Poezijos pavasario šventė, kai visi, ieškantieji šviesos ir jaukumo poezijoje, atranda savąjį gabalėlį kūrybinio dangaus, pagauna Poezijos paukštę!

Varėnos viešosios bibliotekos bibliotekininkė Renata Česnulevičienė

_DSC8679           _DSC8702

_DSC8746      _DSC8777